Get Adobe Flash player

Pramoginiai šokiai


Ča ča ča

Šis Lotynų Amerikos šokis atsirado Kuboje. Šokio pradžia laikomi 1954 metai, kai Kubos orkestro „Charanga“ smuikininkas E. Džorinas, grodamas mambo, sulėtino greitą jo tempą. Nuo 1957 metų ča ča ča šokis žinomas ir Europoje.
                        4
Muzikos metras. 4
Muzikos tempas: 30–34 taktai per minutę.
Įdomu žinoti! Šokio pavadinimu perteikiamas slystančių moterų batelių sukeliamas garsas – ča ča ča.


Lėtasis fokstrotas

Fokstrotas atsirado JAV. Šis šokis taip vadinamas nuo 1914 metų, kai Niujorko teatre pagal regtaimo muziką amerikietis aktorius Haris Foksas (Harry Fox) atliko šokį, kurio greitus žingsnius žiūrovai praminė Fox Trot (Fokso žingsniai).
                        4
Muzikos metras. 4
Muzikos tempas: 30 taktų per minutę.
Įdomu žinoti! Lėtasis fokstrotas yra labai elegantiškas šokis, todėl jis lyginamas su vaikščiojimu anglų parko alėjomis.


Rumba

Rumba – Lotynų Amerikos šokių karalienė. Rumba kilusi iš Kubos. Ispaniškai rumba reiškia ne tik šokį, bet ir pramogą, pasilinksminimą.
Rumba ėmė plisti, kai Europa (Ispanija, Portugalija, Prancūzija ir Anglija) kolonizavo Pietų Ameriką, atsivežė vergų iš Afrikos. Rumbai būdingi kubiečių ir afrikiečių liaudies šokių elementai. Iš pradžių šokis buvo labai erotiškas, pagal jaudinantį ritmą moteris lanksčiai judindavo klubus, liemenį ir pečius, o vyras atsakydavo jai. Vėliau rumba tapo rafinuotesnė – lėtesnė ir sentimentalesnė, šokėjų judesiai ne tokie ugningi, koketiški.
                        4
Muzikos metras. 4
Muzikos tempas: 30–32 taktai per minutę.
Įdomu žinoti! Garsus afrokubiečių kultūros tyrėjas Fernandas Ortizas (Fernando Ortiz) sakė: „Rumba yra kūniškos meilės eilėraštis, moters užkariavimas be mandagių nusilenkimų ir nereikalingų užuolankų.“


Džaivas

Šiam Lotynų Amerikos šokiui pradžią davė bliuzo melodijos. Tai bugivugis, kurį XX a. 5 dešimtmetyje į Europą atvežė amerikiečiai kareiviai. JAV šis šokis buvo vadinamas jitterbug, Vokietijoje – Blues-Boogie, o Anglijoje – jive (džaivas).
                        4
Muzikos metras. 4
Muzikos tempas: 36–44 taktai per minutę.
Įdomu žinoti! Juodaodžių žargonu, jive reiškia jaudulį arba ekstazę, gyvenimo džiaugsmą.


Pasodoblis

Pasodoblis – Lotynų Amerikos šokis. Šiuo šokiu meniškai vaizduojamos bulių kautynės. Pasodobliui daug įtakos turėjo flamenkas. Šokdamas vyras imituoja toreadoro pozas, dama – raudoną audeklą (capa) ar apsiaustą (muleta). Vyras perteikia išdidumą, drąsą, ryžtą, dama laikosi reikiamos distancijos, atskleidžia raudono audeklo judrumą ir plastiškumą.
                        2
Muzikos metras. 4
Muzikos tempas: 60–62 taktai per minutę.
Įdomu žinoti! Pasodoblis kilęs iš prancūzų pėstininkų maršo, vadinamo Pas reduoblé. Pasadoblis skambėdavo, kai toreadoras ceremoningai įžygiuodavo į areną.


Samba

Šis Lotynų Amerikos šokis kilęs iš Brazilijos. Samba ten karaliauja vasario pradžioje, kai vyksta Rio de Žaneiro karnavalas. Kasmet į gatves išeina garsiausios sambos mokyklos. Grupės šokėjų vilki fantastiškais drabužiais ir kaskart parodo naujas choreografijas.
                        2
Muzikos metras. 4
Muzikos tempas: 48–54 taktai per minutę.

 

Kvikstepas
Kvikstepas – standartinis šokis. Šis amerikiečių kilmės šokis atsirado 1923–1924 metais, kai orkestrai pradėjo groti fokstrotą didesniu tempu. 1929 metais, remiantis čarlstono ir fokstroto pagrindais, buvo nustatytos kvikstepo taisyklės.
                        4
Muzikos metras. 4
Muzikos tempas: 40–52 taktai per minutę.

 

Vienos valsas
Šis standartinis šokis pradėtas šokti XVIII–XIX šimtmečių sandūroje. Vokiečiai teigia, kad Vienos valsas atsirado iš vokiečių ir austrų liaudies šokių. Prancūzai tvirtina, jog valso pradininkė buvo jų liaudies šokis volta, kuri kilusi iš Alpių kraštų porinių piršlybų šokių. Vis dėlto tikroji valso sostinė yra Viena, kur gyveno ir kūrė du kompozitoriai tėvas Johanas (1804–1849) ir sūnus Johanas (1825–1899) Štrausai (Strauss). Žymiausias Vienos valso kūrėjas – Johanas Štrausas (sūnus), jis pramintas „valsų karaliumi“. Valsas pirmiausia paplito liaudyje, vėliau jį imta šokti aristokratų salonuose, o XIX a. viduryje tapo populiariausiu pasaulio šokiu. Ir dabar valsu pradedami ir baigiami pokyliai. Valsas visada buvo ir yra romantizmo simbolis.
                        3
Muzikos metras. 4
Muzikos tempas: 60 taktų per minutę.

 

Lėtas valsas
Yra tik du šokiai, kurie šokami skambant 3/4 metro muzikai. Tai Vienos valsas ir lėtas valsas, vadinamas anglų valsu. Lėtas valsas turi Vienos valso ir bostono elementų.
                        3
Muzikos metras. 4
Muzikos tempas: 30–32 taktai per minutę.
Įdomu žinoti! Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad lėto valso pradžia – 1837 metai, kai Johano Štrauso (tėvo) sukurta muzika skambėjo per Anglijos princesės Viktorijos karūnavimo pokylį Londone.


Tango

Tango atsirado Argentinoje iš habaneros ir milongos. XIX a. pabaigoje tango išpopuliarėjo Europoje. Paryžius tapo pirmuoju miestu, į kurį įžengė tango. Pirmojo pasaulinio karo išvakarės – tango klestėjimo laikotarpis. Šio šokio istorija rodo, kad tango – ne vienos tautos, šalies ar visuomenės sluoksnio šokis. Jį šoko visi ir visur. Po Pirmojo pasaulinio karo tango tapo rašytojų, kompozitorių, poetų įkvėpimo šaltiniu.
                        2
Muzikos metras. 4
Muzikos tempas: 30–34 taktai per minutę.