"Puoselėkime tradicijas"

Gegužės 9 d. Kovo 11-osios gimnazijoje vyko šeštasis mūsų: SŠK „Junda“šokėjų, Kauno Kovo 11-osios mokinių, jų tėvelių ir mokytojų pasimatymas! Kovo 11-osios gimnazijos choreografijos mokytoja , SŠK „Junda“ trenerė Vilma Skublickaitė pakvietė visus į jau tradicija tapusią šventę-vakaronę gimnazijos specialiųjų poreikių vaikams ir jų šeimoms, šiais metais pavadintą „Mamos suknelė“.

“Aš pati šiandien vilkiu savo mamos suknele, kurią jai pasiuvo jos mama. Man ši suknelė – tiltas į mano šeimos istoriją, tradicijas, vertybes.

Mamos – Jūs atminties saugotojos, tradicijų puoselėtojos, grožio kūrėjos, šeimos židinio kurstytojos. Jūs suteikiate mums stabilumą ir jėgos jausmą. “Mamos suknelė“ – tai tiltas – jausti mamą šalia.“ – sveikino visus susirinkusiuosius šventės organizatorė Vilma ir kvietė į nepamirštamą vakarą.

O vakaras išties nepamirštamas. Visi drauge vaikai, tėvai, mokytojos, svečiai, piešė mamos suknelę gimnazijos kiemelyje, skraidino balionus su savo svajonėmis. Gimnazijos aktų salėje plojo drauge dainuojantiems, šokantiems, deklamuojantiems, grojantiems vaikams.

“Šiame technikos amžiuje nyksta bendrystė, vis mažiau laiko skiriame tiesioginiam bendravimui, o ši šventė – mėginimas išsaugoti tą bendrystės jausmą. Manau, kad kai kurie tėvai vis mažiau randa laiko su savo vaikais užsiimti mėgiama veikla, drauge pasidžiaugti. Šioje šventėje tėvai pamato, kaip jų vaikas užaugo ne tik fiziologiškai, bet ir dvasiškai, čia jie drauge dainuoja, piešia, šoka… Patikėkite, nėra nieko nuostabesnio už laime spindinčias vaiko akis ir besišypsančias iš laimės mamas.Todėl ir organizuojame šią šventę kiekvienais metais.“- šventės akimirkomis dalinosi Kovo 11-osios gimnazijos pavaduotoja ugdymui Lina Šakelytė.

“Džiaugiuosi, kad neformalus švietimas prieinamas ir specialių poreikių turintiems vaikams. Kad šitie vaikai rūpi ir pedagogams, ir visuomenei ir valstybei. Neseniai Kovo 11- osios gimnazijos secialiųjų poreikių moksleiviai koncertavo Girstučio kultūros rūmuose Motinos dienai skirtoje šventėje. Turiu vyresnį sūnų, kurio meniniam ir sportiniam švietimui nuo mažų dienų skyriau didelį dėmesį – sūnus lankė dailės pamokas, karate treniruotes, dainavo chorinio dainavimo muzikos mokykloje “Varpelis”, tebešoka sportinių šokių klube “Junda”. Kai gimė specialiųjų poreikių dukrelė Emilė, sielojausi – nejau jai negalėsiu viso šito duoti? Šiandien – ji lanko šokių pamokas pas Vilmą Skublickaitę, groja Ilonos Papečkytės vadovaujamame orkestre “Skambančios spalvos”. Džiaugiuosi, kad mūsų valstybė skiria didelį dėmesį neformaliam vaikų švietimui, kad mūsų valstybei rūpi visi vaikai – specialiųjų poreikių taip pat! “- kalbėjo Emilės mama Rasa Simanavičienė.

"puoselėkime tradicijas"

Jau ketvirti metai iš eilės viešoji įstaiga ,,Jundos šokių klubas‘‘(vadovės Rasa Simanavičienė ir Vilma Skublickaitė) kartu su Kovo 11-osios gimnazija organizuoja šventę klubo šokėjams ir gimnazijos specialiųjų poreikių moksleiviams. Šventėje, kaip visada vyrauja dailės, muzikos ir šokio harmonija. Renginys susideda iš trijų dalių: piešimo, šventinio koncerto ir vakaronės.

Šiais metais vaikai, kartu su dailininke Aida Straigyte gimnazijos kiemelyje piešė vaivorykštę kupiną spalvų, gėlių, svajonių, vardų ir palinkėjimų. Praėjusiais metais vaikai leido į dangų balionus su svajonėmis. Šių metų simbolis – šuniukas, kuris turėjo perduoti žinią pasauliui apie vaikų draugystę ir meilę.

Kaip visada svečius sveikino sportinių šokių klubo Junda šokėjai. Danielius Jurčiukonis ir Ugnė Šlaičiūnaitė dovanojo choreografinę kompoziciją ,,Pavasaris‘‘,o Ignas Simanavičius ir Samanta Čyvaitė įsupo į klasikinius ritmus – jie sušoko lėto valso ir kvikstepo kompozicijas.

Šoko visi – Kovo 11-osios gimnazistai, šokėjai ir tėveliai. Šokių fieta apjungė visų bendras šokis – letkis. Vakaronė alsavo dainomis, eilėraščiais ir muzikos instrumentų garsais. Skambėjo vaikų juokas ir šypsenos.

Kai kurie vaikai užaugo su švente.Vyriausieji – devintų klasių moksleiviai. Šokėja Ugnė – jau studentė, O Danielius – abiturientas. Po šventės dar ilgai skambėjo Justino Marcinkevičiaus eilės:

,, Išdykauja, žaidžia, liūdi, siaučia,

nesvarstydami – kodėl ir kam.

Jeigu šita žemė kam priklauso,

Tai pirmiausia, žinoma, vaikams.‘‘